(Mt.9,35 – 38) mums pateikia tipinę sceną. Žmonių minios sekioja Jėzų ieškodamos malonių be jokių įsipareigojimų. Jėzų supa daugiau ar mažiau įsipareigojusių mokinių būrelis ir keletas artimų draugų, kurie ieško Dievo Karalystės ir bendrauja su Juo. Ši istorija kartojasi šiandien: yra milijonai abejingų krikščionių, kurie ateina pas Dievą, kai Jo reikia : jų dievas yra naudingas dievas. Laimei yra taip pat daug krikščionių įsipareigojusių kaip Jėzaus mokiniai, kurie ieško ir tarnauja Dievui – Meilei. Kurioje iš tų dviejų grupių esi tu? Ar pritari tavo įstojimui į mokinių gretas?
Šiandien Jėzus, kaip ir savo pirmiesiems mokiniams, siūlo savo draugystę, o kartu su ja savo džiaugsmą, savo šlovę, garbę : „Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje!.. Jūs būsite mano draugais , jei darysite , ką jums įsakau . Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau , ką esu iš savo Tėvo girdėjęs …Aš jums tai kalbėjau , kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų. Tai mano įsakymas , kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau.“(Jn 15, 9-15;17,24). Tos draugystės su Jėzumi rėmuose – kaip tik čia, vystosi visas krikščionio maldos gyvenimas. Ir visai nesvarbu kokia bebūtų tos maldos kalba, (žodžiai , giesmes , gestai , žvilgsniai ,kontempliatyvios tylos momentai…) krikščionio malda bręsta ir vystosi širdyje, Šventosios Dvasios Šventykloje.
Ne visi yra gabūs galvoti, bet visi žmonės gali mylėti ir dėl to gali melstis. Visa tai mums paaiškina stebinantį rezultatą, kad kartais mažų vaikų maldos būna labai veiksmingos.
Šventoji Teresė : „Mano nuomone ,vidinė malda yra ne kas kita , kaip draugiškas bendravimas, dažnai slaptas pasikalbėjimas su Tuo , kuris mus myli… Kad meilė būtų tikra ir draugystė tęstųsi, tai rekalauja – vienodo širdžių nusistatymo.“ (Čia ir yra , kur Dieviškasis draugas sudievina savo draugus. ) “Tai pati aiškiai patyriau. Todėl nesuprantu , mano Kūrėjau , kodėl visas pasaulis nesistengia susivienyti draugyste su Tavimi. Blogieji , kurie į Tave nepanašūs turėtų dėl to prie Tavęs artintis , kad padarytum juos gerus.“(Gyvenimas 8,5).
Kada Jo mokiniai yra ištikimi puoselėjant maldos gyvenimą , kaip draugystę su Tuo , kuris , kaip žinome mus myli, Viešpats jiems perteikia savo jausmus , laikysenas ir rūpesčius. Ir galų gale mus kviečia būti jo bendradarbiais didelėje užduotyje pašventinant Jo Bažnyčią ir gelbstint pasaulį.
Visuose Dievo projektuose malda turi būti anksčiau už veiklą. Savo bendradarbius Jėzus ragina melstis : „Pjūtis didelė , o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką , kad atsiūstų darbininkų į savo pjūtį“ (Mt 9,37-38). Kad sutelktume charizmatinius darbininkus atsidavusius Dievo darbui reikia kreiptis į dangaus aikštę. Kad žvejotume žemėje reikia užmesti tinklus danguje. Tai yra tyli , bet pagrindinė maldos užtarėjų misija.
Su savo materialia pagalba , nežiūrint kokia ji geranoriška bebūtų , pasieksi ne daug asmenų. Savo užtarimo malda gali apglėbti pasaulį ir pastumti jį link Dievo. Užtarti – tai prisiimti į savo širdį mūsų visuomenės troškimus, poreikius ir problemas ir „visiškai pasitikėdami artinkimės prie malonės sosto , kad patirtume gailestingumą ir rastume malonę gauti pagalbą deramu laiku“ (Laiškas Hebrajams 4-16). Užtarimas neturi kitų ribų , tik mūsų meilės ir Dievo galios ribas. Kiek daug žmonių priims atsivertimo malonę ir tau bus dėkingi amžiais! Kiek daug Dievo draugų, dėka tavo maldos , paliks tikėjimo drungnumą ir pradės ryžtingą kelią į šventumą! Su jais šoksi prieš Dievo sostą tris kartus šventas. Kiek daug pašventinimo ir apaštalavimo malonių, charizmų, dovanų, dorybių… gauna tuo būdu Bažnyčios nariai! Kiek daug žmonių, kurie buvo gundyti viską palikti, gauna postūmį ir toliau eina šventumo keliu , nes tu paprasčiausiai meldeisi dėl Bažnyčios šventumo. Kartu su jais šlovinsi Dievą ir šoksi amžinybėje.
Jėzus sako : “Jūs pirmiausia ieškokite Dievo Karalystės ir Jo teisumo , o visa kita bus jums pridėta…(Mt 6,31-34). Ir kiek daug malonių patiria tie upeliai , kai išmoksta būti grynais upeliais: kai užmiršę save ir savo rūpesčius gyventi , išmoksta gyventi kitiems ir melstis už kitus. “Ir neleisk mūsų gundyti.“ Upelio gundymas būtų pavirsti ežeru , baseinu , o gal mažiausiai balute : ieškoti sau naudos ir nepasitikint aklai Viešpaties žodžiu. “Tegul nelieka vietos vaidams ar tuščiai puikybei , bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos , bet kitų“ (Fil.2,3-4).
Versta iš Marcelino Iragui OCD knygos Manual del intercesor, Monte Carmelo, 2009, psl. 11-14.
Karmelitai ocd 