Karmelitai ocd

4 sausio, 2015

Krikščionis, kaip dauguma ar Jėzaus bendradarbis ir mokinys

Filed under: MARCELINO IRAGUI OCD - ‘’UŽTARĖJO VADOVAS“ — vidasocd @ 18:39

(Mt.9,35 – 38) mums pateikia tipinę sceną. Žmonių minios sekioja Jėzų ieškodamos malonių be jokių įsipareigojimų. Jėzų supa daugiau ar mažiau įsipareigojusių mokinių būrelis ir keletas artimų draugų, kurie ieško Dievo Karalystės ir bendrauja su Juo. Ši istorija kartojasi šiandien: yra milijonai abejingų krikščionių, kurie ateina pas Dievą, kai Jo reikia : jų dievas yra naudingas dievas. Laimei yra taip pat daug krikščionių įsipareigojusių kaip Jėzaus mokiniai, kurie ieško ir tarnauja Dievui – Meilei. Kurioje iš tų dviejų grupių esi tu? Ar pritari tavo įstojimui į mokinių gretas?

Šiandien Jėzus, kaip ir savo pirmiesiems mokiniams, siūlo savo draugystę, o kartu su ja savo džiaugsmą, savo šlovę, garbę : „Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje!.. Jūs būsite mano draugais , jei darysite , ką jums įsakau . Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau , ką esu iš savo Tėvo girdėjęs …Aš jums tai kalbėjau , kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų. Tai mano įsakymas , kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau.“(Jn 15, 9-15;17,24). Tos draugystės su Jėzumi rėmuose – kaip tik čia, vystosi visas krikščionio maldos gyvenimas. Ir visai nesvarbu kokia bebūtų tos maldos kalba, (žodžiai , giesmes , gestai , žvilgsniai ,kontempliatyvios tylos momentai…) krikščionio malda bręsta ir vystosi širdyje, Šventosios Dvasios Šventykloje.

Ne visi yra gabūs galvoti, bet visi žmonės gali mylėti ir dėl to gali melstis. Visa tai mums paaiškina stebinantį rezultatą, kad kartais mažų vaikų maldos būna labai veiksmingos.

Šventoji Teresė : „Mano nuomone ,vidinė malda yra ne kas kita , kaip draugiškas bendravimas, dažnai slaptas pasikalbėjimas su Tuo , kuris mus myli… Kad meilė būtų tikra ir draugystė tęstųsi, tai rekalauja – vienodo širdžių nusistatymo.“ (Čia ir yra , kur Dieviškasis draugas sudievina savo draugus. ) “Tai pati aiškiai patyriau. Todėl nesuprantu , mano Kūrėjau , kodėl visas pasaulis nesistengia susivienyti draugyste su Tavimi. Blogieji , kurie į Tave nepanašūs turėtų dėl to prie Tavęs artintis , kad padarytum juos gerus.“(Gyvenimas 8,5).

Kada Jo mokiniai yra ištikimi puoselėjant maldos gyvenimą , kaip draugystę su Tuo , kuris , kaip žinome mus myli, Viešpats jiems perteikia savo jausmus , laikysenas ir rūpesčius. Ir galų gale mus kviečia būti jo bendradarbiais didelėje užduotyje pašventinant Jo Bažnyčią ir gelbstint pasaulį.

Visuose Dievo projektuose malda turi būti anksčiau už veiklą. Savo bendradarbius Jėzus ragina melstis : „Pjūtis didelė , o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką , kad atsiūstų darbininkų į savo pjūtį“ (Mt 9,37-38). Kad sutelktume charizmatinius darbininkus atsidavusius Dievo darbui reikia kreiptis į dangaus aikštę. Kad žvejotume žemėje reikia užmesti tinklus danguje. Tai yra tyli , bet pagrindinė maldos užtarėjų misija.

Su savo materialia pagalba , nežiūrint kokia ji geranoriška bebūtų , pasieksi ne daug asmenų. Savo užtarimo malda gali apglėbti pasaulį ir pastumti jį link Dievo. Užtarti – tai prisiimti į savo širdį mūsų visuomenės troškimus, poreikius ir problemas ir „visiškai pasitikėdami artinkimės prie malonės sosto , kad patirtume gailestingumą ir rastume malonę gauti pagalbą deramu laiku“ (Laiškas Hebrajams 4-16). Užtarimas neturi kitų ribų , tik mūsų meilės ir Dievo galios ribas. Kiek daug žmonių priims atsivertimo malonę ir tau bus dėkingi amžiais! Kiek daug Dievo draugų, dėka tavo maldos , paliks tikėjimo drungnumą ir pradės ryžtingą kelią į šventumą! Su jais šoksi prieš Dievo sostą tris kartus šventas. Kiek daug pašventinimo ir apaštalavimo malonių, charizmų, dovanų, dorybių… gauna tuo būdu Bažnyčios nariai! Kiek daug žmonių, kurie buvo gundyti viską palikti, gauna postūmį ir toliau eina šventumo keliu , nes tu paprasčiausiai meldeisi dėl Bažnyčios šventumo. Kartu su jais šlovinsi Dievą ir šoksi amžinybėje.

Jėzus sako : “Jūs pirmiausia ieškokite Dievo Karalystės ir Jo teisumo , o visa kita bus jums pridėta…(Mt 6,31-34). Ir kiek daug malonių patiria tie upeliai , kai išmoksta būti grynais upeliais: kai užmiršę save ir savo rūpesčius gyventi , išmoksta gyventi kitiems ir melstis už kitus. “Ir neleisk mūsų gundyti.“ Upelio gundymas būtų pavirsti ežeru , baseinu , o gal mažiausiai balute : ieškoti sau naudos ir nepasitikint aklai Viešpaties žodžiu. “Tegul nelieka vietos vaidams ar tuščiai puikybei , bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos , bet kitų“ (Fil.2,3-4).

Versta iš Marcelino Iragui OCD knygos Manual del intercesor, Monte Carmelo, 2009, psl. 11-14.

MARCELINO IRAGUI OCD – ‘’UŽTARĖJO VADOVAS“ – Įvadas

Filed under: MARCELINO IRAGUI OCD - ‘’UŽTARĖJO VADOVAS“ — vidasocd @ 18:07

Šlovinimas ir užtarimas yra kaip du sparnai , kad skristume dvasioje , kad skristume ne vieni , bet, kad ir kitus nuvestume į Dievo širdį. Jeigu trūksta vieno iš dviejų sparnų , skrydis bus labai trumpas.”Jei gyvename Dvasia , tai ir elkimės pagal Dvasią”(Gal. 5,25).Nieko nėra krikščioniui ir Bažnyčiai palaimingiau negu tai. Kai Dvasia kontroliuoja krikščionio gyvenimą , jo tikėjimas darosi vis gyvesnis ir jo broliška meilė vis stiprėja. Visas jo gyvenimas yra šlovinimas ir visas jo gyvenimas yra užtarimas , tobulas harmoningas vidinis užtarimas Jo šlovinimas yra užtarimas , nes kada šlovina , tai daro kaip Bažnyčia ir savo širdyje užtaria visą žmoniją. Ir Bažnyčios užtarimas yra šlovinimas , ji adoruoja ir šlovina Dievą , kuris mus gelbėja. Bet tuo pat metu , kai Dvasia kontroliuoja krikščionio gyvenimą , jo malda tampa daugiau „širdinga“negu protinė ar lūpų malda: kuo ji būna tylesnė prieš žmones , tuo labiau iškalbesnė prieš Dievą. Užtarti , (interceder) iš lotynų kalbos inter ir cedere , reiškia būti viduryje , tarpininkauti , kad būtų išspręsta kažkokia tai problema. Krikščioniškos maldos pasaulyje tai reiškia „ tapti tiltu“ tarp Dievo ir žmonių ; tapti dvipusio eismo kanalu , per kurį žmonių viltys ir troškimai kyla į Dievą ir Dievo malonė teka žmonėms. Atstumas tarp Dievo ir žmogaus yra begalinis. Bet meilė taip pat yra begalinė. Dievo meilė , gerumas ir genialumas. Jis pats mums „pastatė tiltą“ , kuris nugali tą distanciją , tai Jėzus, Dievo sūnus , tapęs žmogumi. Jėzus savo mirtimi ant kryžiaus ,sunaikino nuodėmės galią , kuri ir yra tikroji mūsų mirtis. Savo prisikėlimu mums atvėrė gyvenimo duris ,Dievo širdį. Ir kad užbaigtų savo nuostabų darbą , Dievas pasiuntė savo Dvasią , kuri mus pašventina ir mus įveda į pačios Dieviškosios Trejybės gelmes , „o mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su jo Sūnumi Jėzumi Kristumi“ (1Jn.1,3).

Kurie gyvename vienybėje su Dievu , esame veikiami Dvasios melstis Jėzaus vardu , galime užtarti vieni kitus , visą Bažnyčią ir visą žmonijos šeimą. Visagalis norėjo , kad reikėtų mūsų bendradarbiavimo ir ypač mūsų užtarimo , kad būtų palaiminti ir išgelbėti jo vaikai.Jei esame susivieniję su Jėzumi , užtarimo charizma mus paverčia“ tiltais“ per kuriuos daugelis nutolusių gali vėl sugrįžti pas Dievą ir daugelis Jo draugų gali atrasti Dievo meilės naujas gilybes.

Jei atveri tikėjimo akis , pamatysi , kad tu esi daugelio kitų užtarėjų maldų vaisius : gavai gyvenimą , sveikatą , išsilavinimą ir daugelį kitų palaiminimų…dėka tavo šeimos maldos, draugų ir daugelio nepažįstamų maldos dėka , kuriems visiems atsidėkosi danguje. Daugiau nei vieną kartą Dievas tave išlaisvino iš kažkokio besiartinančio pavojaus , nes kažkas maldoje Dievui užtarė už tave. Kiek atsitiktinumų tu patyrei , kad tavo gyvenimas praturtėtų , kiek staigmenų ir netikėtumų tave privertė verkti iš laimės…ir visa tai dėl kažkokoios nežinomos maldos , grupės užtarimo arba kokios kontemplatyvios bendruomenės maldos! Visa ką Dievas nuveikia šiame pasaulyje yra dėl jo vaikų gerovės , tai daro atsakydamas į savo mylimo Sūnaus užtarimą , Jo palaimintos Motinos ir kai kurių Jėzaus ir Marijos draugų užtarimą. Ar nenorėtum ,ar nepatiktų tau tapti tos bendruomenės nariu? Oficialus kabinetas , kuriame priimama , jis yra labai arti , prie Jėzaus Širdies durų ir yra visada atviras.

Užtarimas yra bet kokia malda : prašymo , maldavimo , atgailos , atleidimo , adoracijos ,padėkos, bet ypač tylioji kontemplacijos malda…kuri pateikiama Dievui dėl kito asmens , asmenų gerovės , dėl grupių ar visos Bažnyčios ir pasaulio gerovės. Be užtarimo maldos , mūsų malda visada bus nepilna . nes kaip sako šv.Teresė : Melstis – tai prisipildyti Dievu ir duoti Jį kitiems. Kas meldžiasi vien tik už save , o gal dėl malonumo , kurį randa maldoje , tas nepažįsta Dievo , mūsų Tėvo, širdies ; nieko nesupranta apie Jo nuostabų ir universalų išgelbėjimo projektą; ir nesuprato paslapties , kuri galėtų revoliucingai pakeisti jo gyvenimą , suteikiant gyvenimui naują prasmę : universalaus užtarimo prasmę.

Versta iš Marcelino Iragui OCD knygos Manual del intercesor   Monte Carmelo 2009. Psl. 7-9.

30 gruodžio, 2010

Kapadokijos Tėvai

Filed under: Truputi filosofijos — vidasocd @ 17:43

Viduramžių filosofijos istorija.

Kapadokijos Tėvai

Po imperatoriaus Konstantino posūkio į krikščionybę, pasiturinčių ir tvirtai stovinčių ekonomiškai, krikščioniškų šeimų atžalos užims svarbius postus Bažnyčios valdyme. Mažojoje Azijoje Kapadokijos regione tokioms krikščioniškoms šeimoms priklausė Bazilijus Cezarietis (Basilio de Cesarea) ir jo jaunesnysis brolis Grigalius Nisietis (Gregorio de Nisa) bei jo studijų draugas Grigalius Nacianzietis (Gregorio de Nacianzo). Jiems visiems trims buvo suteiktas garbingas Trijų Didžiųjų Tėvų Kapadokiečių titulas. Jie labai prisidėjo įveikiant Arijaus ereziją, nustatant ryšį ir santykį tarp  tikėjimo ir helenistinės filosofijos bei vystant vienuolinį dvasingumą. (more…)

Origenas (184 – 253)

Filed under: Truputi filosofijos — vidasocd @ 17:37

Įvadas į Vidurinių amžių filosofijos istoriją.

Origenas (184 – 253)

Savo gilia filosofija lenkia visus ankstesnius autorius. Gimė 184 m. Egipte, manoma Aleksandrijoje. Turi Bažnyčios rašytojo titulą. Mirė 253 m. Tire. Pasižymėjo sugebėjimais kurti spekuliatyvią filosofiją (spekuliatyvi filosofija – filosofija skirianti dėmesį dėsniui, o ne atskiram jo pasireiškimui praktikoje). Tais laikais filosofijos ir teologijos sąvokos buvo vienareikšmės. Aleksandrijoje Origenas bendrauja su Klemensu Aleksandriečiu ir su neoplatoniškos krypties filosofu Amonijumi Saku. Origenas laikomas pagrindiniu mąstytoju tarp Aleksandrijos filosofų. Jis susiejo platoniškos krypties filosofiją ir krikščionybę ir apie dešimt sekančių amžių krikščionybė maitinosi iš to Origeno filosofijos šaltinio. Nebuvo lengva filosofiškai susieti Platono idėjas ir krikščionišką pasaulėžiūrą. Platono filosofija remiasi tuo, kad didžiausią ontologinę vertę priskiria tam kas yra amžina. Amžinos idėjos idėja. Kas iš tikrųjų egzistuoja (yra) – jau nebegali nustoti egzistuoti ar būti . Tai vadiname pagrindiniu Platono filosofijos būties dėsniu. Kas yra amžina (neturi nei pradžios nei pabaigos) yra vientisa, nesikeičianti ir identiška pati sau realiausia būtis – Dieviškoji būtis. Kaip žiūrint į šias tiesas,  galime jas susieti su krikščioniškosiomis dogmomis (Trejybės dogma, Dievo Sūnaus kančia, būsimu prisikėlimu ir kt.). Visa sekančio tūkstantmečio teologija turi būti dėkinga Origenui už jo pastovų domėjimąsi šia filosofine problema.

(more…)

16 gruodžio, 2010

Šv. Kryžiaus Jonas GRUODŽIO 14 D.

Filed under: Dvasingumas,Karmelio šventieji — vidasocd @ 11:13

GRUODŽIO 14 D.

Šv. Kryžiaus Jonas

 

*1542 06 24 Fontiveros / Ispanija   †1591 12 14 Ubeda

Basųjų Karmelitų Ordino įkūrėjas, Bažnyčios Mokytojas

 

 

Krikščionio gyvenimą apibrėžia garsaus teologo Karlo Ranerio (Karl Rahner) žodžiai: ateities krikščionis bus mistikas arba jo nebus iš viso. Ši pranašystė tinka ir XVI amžiui – lūžių, politinių ir religinių perversmų laikmečiui, kuomet Karmelitų Ordine subrendo vienas didžiausių Katalikų Bažnyčios mistikų – šv. Kryžiaus Jonas. (more…)

11 gruodžio, 2010

Šv. Jėzaus Marija Maraviljas GRUODŽIO 11 D

Filed under: Karmelio šventieji — vidasocd @ 17:19

GRUODŽIO 11 D.

Šv. Jėzaus Marija Maraviljas

*1891 11 04 /Madridas   †1974 12 11 / La Aldechuela prie Madrido

Basoji karmelitė, „Šv. Teresės Karmelių Asociacijos“ įkūrėja

(more…)

21 lapkričio, 2010

Dionizijus Mistikas (Areopagietis)

Filed under: Truputi filosofijos — vidasocd @ 15:21

Viduramžių filosofijos istorija.Frankų valdovas Karolis Didysis 800 metais vainikuojamas Vakarų Romos imperijos karūna ir jam valdant prasideda vadinamasis Karolingų kultūrinis atgimimas. Bandoma atgaivinti graikų – romėnų kultūrą. IX a. Karolio Didžiojo anūkas Karolis Plikagalvis įsako airių vienuoliui Jonui Škotui Erigenai (Juan Escoto Erígena) išversti iš graikų kalbos paslaptingą tekstą, kurio autorius save pavadina Dionizijumi. IX a. Europoje beveik buvo pamiršta senoji graikų kalba ir tik kai kurie airių vienuolynai dar turėjo vienuolių, kurie mokėjo šią kalbą. (more…)

Šventumo kelias Karmelyje

Filed under: Dvasingumas — vidasocd @ 15:13

Perkeitimas į Kristų

Jeruzalės Patriarcho šv. Alberto sudaryta Regula ragino mūsų pirmtakus gyventi „atsidavimu Jėzui Kristui, tarnaujant jam tyra širdimi ir teisia sąžine“.[37] Gyventi sekant Juo, „vaikščioti taip, kaip ir Jis vaikščiojo“ (1Jn 2, 6b), taip įžengiant į vis gilesnį santykį su Juo. Kristus – vienintelis visų Regulos paraginimų tikslas, Viešpats, kuris „buvo, kuris yra ir kuris ateis“, šventumo Šaltinis. Jis neribojamas nei laiko, nei erdvės. Regula kalba apie „perkeitimą į Kristų, Mesiją“, kuomet išsipildo apštalo Pauliaus žodžiai: “Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus“ (Gal 2,20). Šv. Pauliaus gyvenime visa buvo nukreipta į Kristų, kurio jis siekė skelbdamas Evangeliją ir darbuodamasis tyloje, širdyje laukdamas Jo atėjimo. (more…)

19 lapkričio, 2010

Visuotinis pašaukimas šventumui

Filed under: Dvasingumas — vidasocd @ 21:01

Viešpaties raginimas: „Būkite šventi, nes aš, Viešpats, jūsų Dievas, esu šventas“ (plg. Kun 11, 45) skambėjęs visoje Izraelio tautos istorijoje, kulminaciją pasiekia Naujojoje Sandoroje, kuomet Jėzus kreipiasi į savo sekėjus: „Būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas (Mt 5, 48). Atsiliepdami į Viešpaties raginimą siekti Dievo Karalystės vertybių, turime galimybę pasinaudoti Jo paties paliktu mums pamokymu būti kaip tie išmintingi mokiniai, iškeliantys iš savo lobyno naujų ir senų daiktų (plg. Mt 13, 52). Norint kaskart labiau įsigilinti į šventumo slėpinį, naudinga naujai įsižiūrėti, ką apie šventumą mums kalba Šventasis Raštas, ko moko Bažnyčia bei ką savo gyvenimu ir mokymu liudija šventieji, tarp kurių – mums ypač svarbūs šventieji karmelitai: visi tie, kurie Dievo Karalystėje jau ragauja šventumo vaisius.

(more…)

23 spalio, 2010

Lapkričio 8 d. Pal. Švč. Trejybės Elžbieta

Filed under: Dvasingumas — vidasocd @ 20:58

Lapkričio 8 d.

Pal. Švč. Trejybės Elžbieta

1880 07 18 (d’ Avor stovykla / Prancūzija)  –  1906 11 09 (Dijon)

Basoji karmelitė

“Švenčiausiosios Trejybės, gyvenančios sieloje, slėpinys tapo jos gyvenimo centru”. Tokia yra pagrindinė visų teologų, besigilinančių į Švč. Trejybės Elžbietos gyvenimą, kryptis, visų pirma šveicaro Hans’o Urs’o fon Baltazaro, žymaus domininkono P. – M. Filipono (Philippon) bei Ferdinando Holbioko (Holboeck). Šie tyrinėtojai pažymi, kad Švč. Trejybės Elžbietos “mokslas”  yra “dvasinė žinia”,  ypatingai aktuali mums, šiandienos žmonėms.

(more…)

Kitas puslapis »

Create a free website or blog at WordPress.com.