Kapadokijos Tėvai

Viduramžių filosofijos istorija.

Kapadokijos Tėvai

Po imperatoriaus Konstantino posūkio į krikščionybę, pasiturinčių ir tvirtai stovinčių ekonomiškai, krikščioniškų šeimų atžalos užims svarbius postus Bažnyčios valdyme. Mažojoje Azijoje Kapadokijos regione tokioms krikščioniškoms šeimoms priklausė Bazilijus Cezarietis (Basilio de Cesarea) ir jo jaunesnysis brolis Grigalius Nisietis (Gregorio de Nisa) bei jo studijų draugas Grigalius Nacianzietis (Gregorio de Nacianzo). Jiems visiems trims buvo suteiktas garbingas Trijų Didžiųjų Tėvų Kapadokiečių titulas. Jie labai prisidėjo įveikiant Arijaus ereziją, nustatant ryšį ir santykį tarp  tikėjimo ir helenistinės filosofijos bei vystant vienuolinį dvasingumą.

Origenas (184 – 253)

Įvadas į Vidurinių amžių filosofijos istoriją.

Origenas (184 – 253)

Savo gilia filosofija lenkia visus ankstesnius autorius. Gimė 184 m. Egipte, manoma Aleksandrijoje. Turi Bažnyčios rašytojo titulą. Mirė 253 m. Tire. Pasižymėjo sugebėjimais kurti spekuliatyvią filosofiją (spekuliatyvi filosofija – filosofija skirianti dėmesį dėsniui, o ne atskiram jo pasireiškimui praktikoje). Tais laikais filosofijos ir teologijos sąvokos buvo vienareikšmės. Aleksandrijoje Origenas bendrauja su Klemensu Aleksandriečiu ir su neoplatoniškos krypties filosofu Amonijumi Saku. Origenas laikomas pagrindiniu mąstytoju tarp Aleksandrijos filosofų. Jis susiejo platoniškos krypties filosofiją ir krikščionybę ir apie dešimt sekančių amžių krikščionybė maitinosi iš to Origeno filosofijos šaltinio. Nebuvo lengva filosofiškai susieti Platono idėjas ir krikščionišką pasaulėžiūrą. Platono filosofija remiasi tuo, kad didžiausią ontologinę vertę priskiria tam kas yra amžina. Amžinos idėjos idėja. Kas iš tikrųjų egzistuoja (yra) – jau nebegali nustoti egzistuoti ar būti . Tai vadiname pagrindiniu Platono filosofijos būties dėsniu. Kas yra amžina (neturi nei pradžios nei pabaigos) yra vientisa, nesikeičianti ir identiška pati sau realiausia būtis – Dieviškoji būtis. Kaip žiūrint į šias tiesas,  galime jas susieti su krikščioniškosiomis dogmomis (Trejybės dogma, Dievo Sūnaus kančia, būsimu prisikėlimu ir kt.). Visa sekančio tūkstantmečio teologija turi būti dėkinga Origenui už jo pastovų domėjimąsi šia filosofine problema.