Šlovinimas ir užtarimas yra kaip du sparnai , kad skristume dvasioje , kad skristume ne vieni , bet, kad ir kitus nuvestume į Dievo širdį. Jeigu trūksta vieno iš dviejų sparnų , skrydis bus labai trumpas.”Jei gyvename Dvasia , tai ir elkimės pagal Dvasią”(Gal. 5,25).Nieko nėra krikščioniui ir Bažnyčiai palaimingiau negu tai. Kai Dvasia kontroliuoja krikščionio gyvenimą , jo tikėjimas darosi vis gyvesnis ir jo broliška meilė vis stiprėja. Visas jo gyvenimas yra šlovinimas ir visas jo gyvenimas yra užtarimas , tobulas harmoningas vidinis užtarimas Jo šlovinimas yra užtarimas , nes kada šlovina , tai daro kaip Bažnyčia ir savo širdyje užtaria visą žmoniją. Ir Bažnyčios užtarimas yra šlovinimas , ji adoruoja ir šlovina Dievą , kuris mus gelbėja. Bet tuo pat metu , kai Dvasia kontroliuoja krikščionio gyvenimą , jo malda tampa daugiau „širdinga“negu protinė ar lūpų malda: kuo ji būna tylesnė prieš žmones , tuo labiau iškalbesnė prieš Dievą. Užtarti , (interceder) iš lotynų kalbos inter ir cedere , reiškia būti viduryje , tarpininkauti , kad būtų išspręsta kažkokia tai problema. Krikščioniškos maldos pasaulyje tai reiškia „ tapti tiltu“ tarp Dievo ir žmonių ; tapti dvipusio eismo kanalu , per kurį žmonių viltys ir troškimai kyla į Dievą ir Dievo malonė teka žmonėms. Atstumas tarp Dievo ir žmogaus yra begalinis. Bet meilė taip pat yra begalinė. Dievo meilė , gerumas ir genialumas. Jis pats mums „pastatė tiltą“ , kuris nugali tą distanciją , tai Jėzus, Dievo sūnus , tapęs žmogumi. Jėzus savo mirtimi ant kryžiaus ,sunaikino nuodėmės galią , kuri ir yra tikroji mūsų mirtis. Savo prisikėlimu mums atvėrė gyvenimo duris ,Dievo širdį. Ir kad užbaigtų savo nuostabų darbą , Dievas pasiuntė savo Dvasią , kuri mus pašventina ir mus įveda į pačios Dieviškosios Trejybės gelmes , „o mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su jo Sūnumi Jėzumi Kristumi“ (1Jn.1,3).
Kurie gyvename vienybėje su Dievu , esame veikiami Dvasios melstis Jėzaus vardu , galime užtarti vieni kitus , visą Bažnyčią ir visą žmonijos šeimą. Visagalis norėjo , kad reikėtų mūsų bendradarbiavimo ir ypač mūsų užtarimo , kad būtų palaiminti ir išgelbėti jo vaikai.Jei esame susivieniję su Jėzumi , užtarimo charizma mus paverčia“ tiltais“ per kuriuos daugelis nutolusių gali vėl sugrįžti pas Dievą ir daugelis Jo draugų gali atrasti Dievo meilės naujas gilybes.
Jei atveri tikėjimo akis , pamatysi , kad tu esi daugelio kitų užtarėjų maldų vaisius : gavai gyvenimą , sveikatą , išsilavinimą ir daugelį kitų palaiminimų…dėka tavo šeimos maldos, draugų ir daugelio nepažįstamų maldos dėka , kuriems visiems atsidėkosi danguje. Daugiau nei vieną kartą Dievas tave išlaisvino iš kažkokio besiartinančio pavojaus , nes kažkas maldoje Dievui užtarė už tave. Kiek atsitiktinumų tu patyrei , kad tavo gyvenimas praturtėtų , kiek staigmenų ir netikėtumų tave privertė verkti iš laimės…ir visa tai dėl kažkokoios nežinomos maldos , grupės užtarimo arba kokios kontemplatyvios bendruomenės maldos! Visa ką Dievas nuveikia šiame pasaulyje yra dėl jo vaikų gerovės , tai daro atsakydamas į savo mylimo Sūnaus užtarimą , Jo palaimintos Motinos ir kai kurių Jėzaus ir Marijos draugų užtarimą. Ar nenorėtum ,ar nepatiktų tau tapti tos bendruomenės nariu? Oficialus kabinetas , kuriame priimama , jis yra labai arti , prie Jėzaus Širdies durų ir yra visada atviras.
Užtarimas yra bet kokia malda : prašymo , maldavimo , atgailos , atleidimo , adoracijos ,padėkos, bet ypač tylioji kontemplacijos malda…kuri pateikiama Dievui dėl kito asmens , asmenų gerovės , dėl grupių ar visos Bažnyčios ir pasaulio gerovės. Be užtarimo maldos , mūsų malda visada bus nepilna . nes kaip sako šv.Teresė : Melstis – tai prisipildyti Dievu ir duoti Jį kitiems. Kas meldžiasi vien tik už save , o gal dėl malonumo , kurį randa maldoje , tas nepažįsta Dievo , mūsų Tėvo, širdies ; nieko nesupranta apie Jo nuostabų ir universalų išgelbėjimo projektą; ir nesuprato paslapties , kuri galėtų revoliucingai pakeisti jo gyvenimą , suteikiant gyvenimui naują prasmę : universalaus užtarimo prasmę.
Versta iš Marcelino Iragui OCD knygos Manual del intercesor Monte Carmelo 2009. Psl. 7-9.
Karmelitai ocd 
Parašykite komentarą