O. Carm – OCD Generalinių Vyresniųjų laiškas švenčiant mūsų Regulos 800 metų Jubiliejų

“Dėl to aš klaupiuosi prieš Tėvą … kad iš savo šlovės lobio suteiktų jums stiprybės jo dvasios galia sutvirtinti jumyse vidinį žmogų” (Ef 3, 14.16).

Įvadas

Prieš dešimt metų, švenčiant popiežiaus Inocento IV galutinai patvirtintos Karmelio Regulos 750 – ties metų Jubiliejų, mes parašėme bendrą laišką visai karmelitiškajai šeimai.

Šiuo laišku mes dar kartą kreipiamės į skirtingas mūsų šeimos šakas, paminėdami Gyvenimo Regulą (Formula vitae), kurią (1205 – 1214) Jeruzalės Bažnyčios Patriarchas šv. Albertas parašė eremitams, gyvenusiems ant Karmelio kalno, prie Elijo šaltinio. 800 – metų jubiliejų, taip pat skiriame visoms skirtingoms mūsų Ordino šeimos šakoms. Iš 1206 – 1214 metų laikotarpio pasirinkome simbolinius 2007  – uosius metus tradicinei formula vitae, kuri vėliau, su kai kuriais pakeitimais, tapo Ordino Regula. Iš pirmojo mažo tenykščio būrelio gimė įvairovės kupina istorija, atnešusi Bažnyčiai kilniadvasiškumo ir vaisingumo gausą.

RUGSĖJO 17 D. Šv. Albertas Jeruzalietis

RUGSĖJO 17 D.

Šv. Albertas Jeruzalietis

Apie 1150 Castel Gualtieri (Italija) – 1214 09 14 Akra

Jeruzalės Patriarchas, Karmelitų Regulos sudarytojas

Būdamas Jeruzalės Patriarchu, maždaug 1206 – 1214 metais, iš Vakarų atvykusiems, ant Karmelio kalno apsigyvenusiems atsiskyrėliams, Albertas Avogrado parašė “Vitae formula”, gyvenimo taisyklę, kuri atgailautojus eremitus subūrė į uždarą bendruomenę. Bažnyčios patvirtinta, 1247 metais pataisyta, ji tapo Karmelitų Ordino Regula. Iki šios dienos jos laikosi ir senosios Observancijos, ir basieji karmelitai.

KARMELIO KALNAS

Žodis Karmelis turi daug reikšmių: tai ir purpuro spalva, tai ir laukiniai kviečių grūdai arba miežiai. Karmelio pavadinimas taip pat pažymi didelį žemės plotą, padengtą vešlia augalija. Karmelio kalno augmenija žaliuoja ištisus metus. Senovėje Karmelis buvo turtingas gyvūnija. Jame gyveno hienos, laukiniai katinai (lūšys), vilkai, lapės, šakalai ir gyvatės. Kai kurie kalno lankytojai pažymi, kad net panterų buvo šiame kalnyno regione.

Pranašas Eliziejus

Svarbiausieji pranašo Eliziejaus (apie 850m. pr. Kr) gyvenimo įvykiai:

• Elijas pakviečia Eliziejų būti jo įpėdiniu. (1Kar 19, 19-21)
• Eliziejus būna su pranašu Elijumi, kai šis yra paimamas į dangų. Jam suteikiama galia tęsti Elijaus pradėtą darbą žemėje. (2Kar 2, 1-12)
• Galia daryti stebuklus pasireiškia tuoj pat po Elijaus paėmimo į dangų.  (2Kar 2, 13-25)

Elijo ir Baalo pranašų dvikova Karmelio kalne

Ši biblinė scena yra aprašyta pirmojoje Karalių knygoje 18 skyriuje. Čia tik glaustai apžvelgsime to atsitikimo detales.

Elijas ateina pas Izraelio karalių Ahabą ir prašo, kad jis sušauktų tautą ir Baalo pranašus į Karmelio kalną. Pranašas pasitiki Dievu ir nebijo Ahabo, nes vykdo Dievo pavedimą. Izraelyje jau trys metai siaučia sausra, kurią Elijas buvo Ahabui išpranašavęs.

Pranašai Elijas, Eliziejus ir Karmelio kalnas

Žydų tradicija iki mūsų dienų išsaugojo nemažai legendų apie savo pranašus. Viena iš jų pasakoja, kad kai pranašas Elijas gyveno Karmelio kalne, jis mėgo dažnai išeiti pasivaikščioti ir melsdamasis keliaudavo išilgai kalnyno. Tie pasivaikščiojimai užtrukdavo kartais ir visą dieną. Pranašas niekada nepasiimdavo maisto su savimi, nes visada pasitikėdavo Dievo apvaizda. Vieną kartą, būdamas tokiame pasivaikščiojime, labai išalko ir pamatęs nunokusių melionų lauką, paprašė to lauko šeimininko keleto vaisių. Bet šeimininkas tik piktai pasišaipė iš pranašo atsakydamas: „Kad čia visai ne melionai, tai tik paprasti akmenys , labai panašūs i melionus…“. Supykęs, pranašas Elijas ištarė keletą prakeikimo žodžių ir melionai pavirto į akmenis.

Elijo kalnas. Šventasis Raštas ir karmelitų tradicija

Karmelio kalnas kartais vadinamas Elijo kalnu, nes jame gyveno ir veikė vienas iš žymiausių Senojo Testamento pranašų – pranašas Elijas.

Karmelis – tai kalnas, kuris įvairiais istoriniais laikotarpiais buvo pašvęstas Izraelio Dievui, Baalui, Dzeusui… Religinių kultų tradicija šiame kalne tęsėsi daugelį amžių ir pavertė jį  labai patraukliu ir šventu įvairių religijų išpažinėjams.